LauraKultūros pažinimas.
Kadangi temperatūra Bankoke, kaip įprastai tuo laikotarpiu siekė apie 40 laipsnių, nusprendėme nueiti iki Khao San Road ir atsigaivinti šaltu gėrimu. Nuo žymiųjų What Pha Kaew ir Grand Palace, šis kelias nusitiesęs už maždaug 1 kilometro. Šis kelias yra žinomas kaip trumpa gatvelė, kurioje gyvenimas ,,verda’’ vakarais ir naktimis. Nors yra tik 410 metrų ilgio, joje gausu kavinių, hostelių ir gatvės kioskelių.
Po neilgai trukusio pasivaikščiojimo Khao San Road, išsikvietę Grab’ą (lietuviška versija Bolt’as) vykome prie The Golden Mountain. Aiškiai matoma iš tolo, į Bankoko dangų iškilusi šventykla Wat Saket arba Wat Saket Ratcha Wora Maha Wihan (pilnas pavadinimas). Žinoma budistų Tailando karaliaus šventykla istoriniame Bankoko centre. Ji yra netoli Demokratijos paminklo, Chinatown, „Giant Swing“ ir Khao San Road. Kaina žmogui 50 thb.
Bankoko pramogos.
Po kultūrinimosi dienos, atėjo laikas atsipalaiduoti. Pirmiausia vykome į didžiulį prekybos centrą pavadinimu Terminal 21. Jame rasite daugybe parduotuvių su garsiais prekiniais ženklais. Taip pat jame gausu maisto restoranų ir kavinių, todėl tikrai rasite jums patinkančią vietą, kur galėtumėte papietauti. Šis prekybos centras garsėja tuo, jog aplankę jį pasijausite lyg aplankę daugybę pasaulio miestų, tokių kaip: Roma, Paryžius, San Franciskas, Tokijus, Londonas ir t.t, mat kiekvienas šio prekybos centro aukštas turi savo miesto tematika, kuri atsispindi aukšto architektūroje, parduotuvių ir maisto pasirinkime.
Po pasivaikščiojimo prekybos centre, ėjome į tailandietišką masažą, kurio kainą buvo 290 thb žmogui. Masažo trukmė buvo valanda laiko. Pasirinkome Lee massage, nes radome daug gerų atsiliepimų internete. Pati asmeniškai rekomenduočiau apsilankyti ten.
Kadangi lankantis Bankoke būtina apsilankyti viename iš skybar, išsirinkome garsųjį Marriott Hotel Sukhumvit. Jei negyvenate tame viešbutyje, vis tiek galite ten apsilankyti. Daugelis turistų taip daro. Norint gauti gerą staliuką, galite užsiregistruoti iš anksto. Mes nuėjome anksčiau, likus valandai iki kol saulė nusileido. Tuo metu dar nebuvo daug žmonių, todėl turėjome daugiau pasirinkimo, kur atsisėsti. Kalbant apie alkoholinius gėrimus, jų kaina yra 410 thb už vieną kokteilį, tačiau tarp 17 ir 19 valandos yra happy hours, kada galite kitą kokteilį pasiimti nemokamai. O kai nusileidžia saulė, visi pastatai nušvinta vakaro tamsoje. Vaizdas tikrai vertas nuotraukos.
Kol laukėme, kada sutems, matėme ne vieną juokingą situaciją su fotosesijomis sky bare. Viena porelė vis bandė išgauti tobulą kadrą. Nusifotografuodavo, tada prisėsdavo ir vėl eidavo fotografuotis toje pačioje vietoje. Buvo juokinga stebėti viską iš šono. Kai sutemo, patys nuėjome fotografuotis, tik mūsų atveju buvo taip, kad pats padavėjas pasisiūlė tai padaryti. Įamžindamas mus jis panaudojo savo telefono flash light’ą, tam kad išgautų dar geresnę nuotrauką. Buvome patenkinti, kad nereikėjo patiems to prašyti. Praėjus kelioms minutėms, ta pati porelė pasigavo tą patį padavėją ir vėl nusifotgrafavo. Negalėjau sulaikyti juoko.
Kitos dienos rytą išsiregistravę iš viešbučio ir pavalgę pusryčius vykome į Suvarnabhumi oro uostą, Bankoke, iš kurio turėjome pirmą vietinį skrydį į Surat Thani. Iš ten esančio Surat Thani oro uosto turėjome su autobusu (pavadinčiau tai labiau mini autobusu) nuvažiuoti iki Don Sak pier uosto ir persikelti į Koh Samui esantį uostą. Viską pirkome per AirAsia kompaniją, todėl patiems organizuoti to nereikėjo.
Buvome suplanavę, kad išmėginsime viešąjį Bankoko transportą. Stotelę surasti buvo nesunku. Pastebėjome, jog Tailande kiekvienas žmogus turi savo darbą net ir patiems paprasčiausiems darbams, kuriuos Lietuvoje žmonės atlieka kartu su savo pagrindiniu darbu, pavyzdžiui prie daugelio durų būna durininkai, o kiekviename autobuse kartu su vairuotoju būna ir kontrolierius. Važiavome su sovietinio stiliaus miesto autobusu, kurio numeris buvo 29. Įdomus pastebėjimas, jog prie kiekvienų durų yra skambutis, kurį laukiantis stotelės žmogus turi paspausti, kitaip vairuotojas toje stotelėje gali ir nesustoti. Iš pradžių viskas buvo labai linksma, kol nepapuolėme į kamščius. Vietoje planuotos valandos kelio, užtrukome pusantros. Prie viso to labai susimovėme, nes Rokas galvojo, kad skrydis 15.40h. Pasirodo, kad tai buvo mūsų nusileidimo laikas ir tai reiškė, kad tik išlipę iš autobuso turėsime bėgti iki oro uosto ir pačiame oro uoste, su kuprinėmis, kurios svėrė po 14kg..
Bangkoko tarptautinis oro uostas kaip ir galite įsivaizduoti buvo labai didelis, todėl buvo sunku suprasti kurioje stotelėje reikia išlipti, tačiau maloni kontrolierė mums pranešė kurioje stotelėje reikės išlipti ir per kur patekti į oro uostą. Kai pagaliau išlipome iš autobuso, bėgome kiek galėdami greičiau, nes iki skrydžio buvo likę 30 minučių. Bėda ta, kad AirAsia skrydžio registracijai skiria tik 20 minučių, tai iš viso mums buvo likę 10 minučių.. Todėl mūsų žioplumo atveju, buvo didelė tikimybė, kad praleisime skrydį.
Pasiteiravus vietinės moteriškės, kur oro uosto įėjimas, pasidarė šiek tiek ramiau, bet tuo metu dar nesuvokiau, kad turime tiek mažai laiko. Įbėgus į oro uostą, teko greitai susiorientuoti, kur mums reikia eiti. Bėgdama dar užmečiau akį į laikrodį ir suvokusi esamą situaciją, man sukilo adrenalinas, kuris suteikė šiokį tokį energijos pliūpsnį. Kai pasiekėme check-in punktą, iš karto parodėme savo skrydį darbuotojai, vildamiesi, kad ji mums padės. Pamačiusi, kad mes turime labai mažai laiko, ji nukreipė pas kitą kolegą, kuris atliko mūsų skrydžio registraciją. Tačiau dar turėjome nusigauti iki vartų, kur bus pradėtas keleivių įlaipinimas. Nemeluosiu, kad bėgant man vienu metu atrodė, kad plaučiai susprogs. Buvo karštą, sunku įkvėpti, o kuprinių svoris nebuvo pritaikytas bėgimui. Viena laimė, kad spėjome ir viskas susiklostė mums tinkama linkme. Šioje vietoje gavome pamoką, kad abu du kartus patikrintume skrydžio informaciją.
Mūsų atveju nutiko taip, kad nespėjome pavalgyti oro uoste, tai nusprendėme pasiimti maisto skrydžio metu. Tačiau nesvarstėme tokio varianto, kad maisto aplamai gali nebūti. Dėl trumpai truksiančio skrydžio, jie nėra pasiruošę suteikti jums visko, ko norite iš meniu. Visų karštų patiekalų nebuvo. Blogiausiu atveju mėginome prašyti trintos grybų sriubos, bet ir jos nebuvo. Visą, ką gavome, tai buvo užpilami makaronai, dar vadinami bomžpakiais. Niekada gyvenime nebuvau užsisakiusi tokio maisto skrydžio metu. Buvo juokinga, bet kai labai nori valgyti, gali tik prisitaikyti prie susiklosčiusių aplinkybių.
Apibendrinant praleistą laiką Bankoke, galiu pasakyti, kad norint aplankyti šiame mieste esančias žymias vietas, užtenka kokių trijų dienų. Per jas tikrai įmanoma spėti aplankyti pagrindinius objektus. Prie viso to dar spėsite pasimėgauti masažu ir paskanauti vietinio maisto. Jei jūsų nedomina lankytinos vietos, galima laiką praleisti Khoa San Road, kuriame gausu vakarėlių arba susirasti jūsų pobūdžio bariuką ir skaniai jame pavalgyti.
