LauraKoh Samui, tai sala esanti Tailando įlankoje. centrinę salos dalį sudaro tropinės džiunglės, o įvairios žemumos ir pakrančių sritys yra sujungtos su Route 4169 (keliu), kuris apjuosia visą salą, todėl lengvai nusigausite iš vienos vietos į kitą. Pati sala yra pakankamai urbanizuota. Joje rasite nemažai kavinių bei viešbučių, hostelių. Koh Samui pasirinkome, nes planavome aplankyti tris salas: Koh Samui, Koh Phangan ir Koh Tao. Ji buvo pati didžiausia, todėl nenorėjome jos praleisti. Taip pat tai buvo vieta, per kurią galima pasiekti Koh Phangan. Būtent dėl šios priežasties, dauguma ir užsuka čia paviešėti.
Iš Surat Thani esančio Don Sak pier (uosto) į Koh Samui su keltu atvykome apie 19.30h, todėl jau buvo tamsu. Plano kaip nusigauti iš Koh Samui prieplaukos iki viešbučio neturėjome, tačiau pasisekė, jog prieš išvykstant su keltu pamatėme pasiūlymą nuvežti iki pat mūsų užsakyto „Colorize Boutique“ viešbučio vos už kelis eurus. Vieta, kurioje turėjome apsistoti buvo netoli Lamai beach pakrantės. Pasirinkome ją, nes ji buvo ramesnė, lyginant su didžiausiu ir aktyviausiu Chaweng beach.
Įėjus į viešbutį, visada galima susidaryti patį pirmą įspūdį. Iš pradžių viskas atrodė gerai, mus su tailandietišku redbull’iu pasitiko viešbučio administratorė. Nebuvo jokio noro jo ragauti, bet tai padariau iš mandagumo..oh well.. Kol galiausiai įėjome į viešbučio kambarį ir užplūdo dvejonės dėl mūsų pasirinkimo. Kambarys buvo į gatvės pusę, todėl viską girdėjome, kas joje vyksta. Antra, nebuvo lango ir sienos atrodė kartoninės. Taip pat nemokėjome įjungti dušo, o iš kriauklės krano vanduo bėgo silpna srovė. Aišku turėjome pasikviesti viešbučio darbuotoją, kad mums, vakariečiams, paaiškintų kaip veikia Tailando technologijos. Pasirodo, ten paspaudi kažkokį dušo jungiklį, pasuki rankenėle ir tada pasukinėji dar neaiškesnį jungiklį. Neslėpsiu, kad niekada nebuvau susidūrusi su tokia dušo sistema. Grįžtant prie netikėtumų, kondicionierius buvo labai garsus. Ketvirta, lova skleidė įdomius garsus. Vos persivertus ant kito šono buvo įmanoma pakelti vienas kitą. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, todėl nusprendėme miegoti, nes anksti ryte turėjome vykti su turu į Angthongo nacionalinį parką
Ką verta pamatyti Koh Samui?
Prieš tai buvusią dieną praleidome nacionaliniame parke, todėl norėjosi pamatyti tikrąją Koh Samui salą. Norint tai įgyvendinti, geriausia pasiimti motorolerį ir pačiam viską aplankyti. Tik mūsų atveju, tai nebuvo pati geriausia idėja… Visų pirma, šioje saloje eismas yra aktyvus. Yra daugybė važiuojančių motorolerių ir automobilių gatvėse.. Vietiniai važiuoja pagal savo taisykles ir nieko tu jiems nepasakysi. Jei važiuosite iš pagrindinio kelio, jie važiuodami šalutiniu net nesustos ir jūsų nepraleis. Todėl, jei niekada prieš tai nevažiavote su motoroleriu ir neturi patirties, tam pradėti pasirinkite ramesnę salą (pvz.: Koh Phangan arba Koh Tao). Aš pati prieš tai buvau vairavusį, bet Tailande eismas yra kaire kelio juosta, o tai viską pakeičia ne jūsų naudai. Sukant iš kairės į kairę, viskas gerai. Priešingai nei sukant iš kairės į dešinę, kai bandai laikytis eismo taisyklių ir kelio ženklų, o tajai važiuoja kaip pagal savo nuotaiką.
Kai nuėjome išsinuomoti motorolerio, kurio kaina 200 thb dienai, Rokas pirmą kartą atsisėdo važiuoti su šia dviejų ratų transporto priemone. Iš šono buvo linksma stebėti, kol nereikėjo važiuoti kartu. Pamenu, kad nuomotoja tik pakraipė galvą ir pasakė saugoti save.. Iš pradžių nusprendėme važiuoti prie Namuang 1 krioklio. Kelionė buvo įtempta.. Nuvykus ten radome, ne tokį jau sraunų krioklį, kokio tikėjomės, bet matyt, tai buvo dėl sezono. Lietingaisiais sezonais kriokliai pietryčių Azijoje yra patvinę, sausuoju laikotarpių, kai kur krioklio galite ir neberasti. Šalia šio krioklio taip pat rasite Elephant trekking. Tai yra pasijodinėjimas drambliais. Aš asmeniškai nepritariu tokiems dalykams, nes tokiu būdu gyvūnai yra išnaudojami ir kankinami norint juos paversti paklūsniais žmogui.
Po šio vizito, nusprendėme, kad vairuosiu aš. Jaučiausi saugesnė vairuodama pati, bet pasirodo ne ilgai.. Kita mūsų stotelė turėjo būti Lamai view point. Atvykus ten turėsite susimokėti vienkartinį mokestį už 100 thb. Prie to pačio, jums pasiūlys nusileisti su zip lin’u, panašiai kaip „Lokės pėdoje“ Lietuvoje, bet už 30 eurų, kas atrodo neįtikėtina, nes vietovė graži, bet tikrai ne tokia įspūdinga, kad būtų verta leisti tokius pinigus. Sumokėję turėjome šiek tiek palipti kalnuotos vietovės takeliais, kol galiausiai pasiekėme kavinę, įsikūrusią pačiame Lamai view point’e. Vaizdas gražus, manau vertas apsilankymo. Kainos kavinėje taip pat nedidelės, o maistas visai skanus.
Įsiamžinę šioje panoramoje ir pasitarę, kur keliausime toliau, važiavome prie Overlap stone. Tikėjausi, kad kelias bus neįmantrus, keletas įkalnių ir viskas. Deja, nebuvome iki galo išsiaiškinę, jog su motoroleriu į tokią vietą geriau nevažiuoti. Tik įsukus į keliuką pamatėme didžiulę iškabą su grafiti dažais, kuri įspėjo nevažiuoti. To ženklo nesureikšminome ir iki šiol nesuprantu kodėl. Iš pradžių buvo įkalnės, kurios buvo stačios. Vėliau jos tapo vis statesnės ir statesnės, o posūkiai vis staigesni. Buvo likę nedaug kelio, kol neprivažiavome lemtingo posūkio. Jis buvo staigus ir labai statėjantis. Netgi pėsčiomis į jį būtų sunku užlipti. Kadangi buvome dviese, motorolerį buvo sunkiau valdyti. Važiuodama kaire kelio puse (tai sumažino pasukimo kampą), neišėmiau tinkamo kampo posūkiui ir nuvažiavome nuo kelio. Su motorolerio dugnu užkabinome šaligatvio bortelį ir atsitrenkėme į palmę. Patikėkite, tuo metu mažiausiai savimi didžiavausi.. Tačiau niekas nuo to neapsaugotas, ypač neturint vairavimo patirties su motoroleriu. Nepaisant šiek tiek apgadintos transporto priemonės, viskas galėjo baigtis žymiai blogiau..
Išsistūmėme motorolerį atgal į kelią ir galiausiai užkilau (jau viena) iki vietos, kurioje galėjome pasistatyti motorolerį. Įėjimas prie šio Overlap stone žmogui kainavo 50 thb. Akmuo buvo tikrai įspūdingo dydžio, su priešais jį padarytu mediniu tilteliu, kas labai pagyvino vaizdą. Pirmas minutes buvo sunku džiaugtis, nes vis dar buvome ištikti šoko, bet emocijos pamažu atslūgo. Liko tik saugiai grįžti iki pagrindinės gatvės, iš kurios atvažiavome. Rokui perdaviau estafetę, o pati ėjau pėsčiomis. Nebenorėjau nei vairuoti, nei kažkur važiuoti. Svarstėme grąžinti motorolerį nuomotojai, bet priėjome bendrą išvadą, kad geriau apvažiuoti viską, kas liko ir po to gyventi ramiai. Taip pat planavome pamatyti Grandfather’s Grandmother’s Rocks – Hin Ta Hin Ya, taip ir padarėme. Tai vietovė, pietiniame Koh Samui gale, Lamai paplūdimyje, kuriame yra išsidėsčiusios milžiniškos ir ovalios uolienos.
Pailsėję ir išsimaudę nusprendėme rizikuoti paskutinį kartą ir važiuoti prie kitos lankytinos vietos – Wat Phra Yai, angliškai dar vadinamos Big Buddha. Kelionė iki statulos su motoroleriu truko apie 28 min. Kaip ir minėjau, eismas šioje saloje intensyvus, todėl nuvažiavimas nebuvo pats maloniausias.. Važiuodami matėme vairuojančių vaikų ir tai taip labai nustebino.
Šiek tiek apie Big Buddha, kuri randasi nedidelėje, išsikišusioje saloje, šiaurės rytinėje Koh Samui salos dalyje. Statula yra auksinės spalvos ir jos aukštis siekia net 12 metrų. Didįjį Buda galima pamatyti iš kelių kilometrų atstumo ir dažnai tai yra pirmas orientyras, kurį žmonės mato leisdamiesi su lėktuvu į Koh Samui oro uostą. Nors statula pastatytas 1972 metais, ji vis dar išlieka tarp daugiausiai lankytinų salos objektų.
Nuvykome ten vakare, todėl neturėjome daug laiko. Tačiau jo užteko, kad pamatytume tai, dėl ko keliavome. Man asmeniškai ji patiko, nes atrodė didingai. Taip pat aplinka supanti statulą buvo graži akiai.
Kai vykome namo, darėsi vis sunkiau matyti kelią. Viena laimė, kad jį apšvietė žibintai. Grįžę dar kartą apžiūrėjome motorolerį ir pagaliau galėjome ramiai pasivaikščioti. Kadangi buvo savaitgalis, miesto gatvelėse buvo night market (nakties turgus). Vienoje gatvėje gausu įvairiausių kioskelių, parduodančių maistą ir gėrimus iš savo motorolerio būdelės. Galima rinktis nuo skanių blynelių iki tarakonų, užmautų ant pagaliuko. Kainos tikrai mažos, pavyzdžiui, blyneliai kainavo 60 thb, o vieno sushi kaina buvo tik 10thb. Išmėginome jų įvairiausių ir tikrai nenusivylėme skoniu. Kitoje gatvelėje galite rasti rūbų ir suvenyrų, jei jums reikia kokių lauktuvių. Trumpai tariant, naktinis turgus buvo, tos dienos atradimas, kuris užglaistė visas negandas išgyventas per tą dieną.
Kitos dienos rytą, teko susidėti daiktus ir grąžinti motorolerį. Abu jaudinomės, nes nežinojome, kiek gali tekti sumokėti už padarytus nuostolius. Nusiteikėme blogiausiam ir tikėjomės geriausio. Atvažiavę į nuomos punktą, iš karto pasakėme, kad „kritome ant smėlio“ (kas buvo labai įtikinama). Moteris apžiūrėjo ir pasakė, kad sumokėtumėme 1000 thb, o tai yra apie 28 eu. Labai apsidžiaugėme, padėkojome ir padavėme pinigus. Ėjome kuo greičiau iš tos vietos, kad nesugalvotų dar prie kažko prikibti. Tuo metu mums tikrai pasisekė, nes internete rasite daug atvejų, kada nuomotojai bando pasipelnyti iš nelaimės. Būna atvejų, kad kiti nenori grąžinti paso. Todėl visada, kai einate nuomotis motorolerio, pirmiausia ieškokite informacijos ir atsiliepimų apie tuos žmones, kurie užsiima šia veikla.
Galiausiai atėjo metas važiuoti į Nathon pier. Iš ten su keltu turėjome plaukti į Koh Phangan. Iki uosto vykome su viešbučio transportu ir ten, vietoje nusipirkome kelto bilietus. Gavome lipdukus, kuriuos reikėjo užsiklijuoti ant marškinėlių. Ši sistema taikoma keliaujant su keltu arba laivu, iš lipduko spalvos įgula mato į kurią vietą žmogus plaukia ir perspėja, jog jam jau yra metas išlipti.
Kur galima pavalgyti?
Nepavyko aplankyti daug kavinių, bet vis tiek turiu rekomendacijų. Pirma būtų „Food Lab Koh Samui“. Tai itališkas restoranas, kurio savininkas yra tikras italas. Turbūt galvojate, kad valgėme picas arba makaronus. Deja, teko išmėginti kitus vakarietiškus patiekalus. Aš valgiau burgerį su bulvytėmis, o Rokas buvo įkalbėtas išmėginti paninį. Tačiau jis buvo nepaprastas. Pats restorano savininkas mums paaiškino, kad mėsa dedama į panini yra paruošta ypatingu būdu. Gaila, kad neatsimenu kokiu. Antra vieta, kuri užstrigo mano galvoje buvo „Moonlight restaurant“. Ši vieta labai paprasta, bet jauki. Maistas irgi nėra įmantrus, bet skonis nenuvilia. Joje valgėme kelis kartus, nes jautėmės saugiai, kad gausime skanaus maisto.
Ar verta aplankyti Koh Samui?
Koh Samui saloje buvome tik kelias dienas, bet pamatėme kaip gyvena ir kuo užsiima vietiniai. Buvo įdomu aplankyti lankomus objektus ir „išmokti“ važiuoti motoroleriu.. Matėme daug palmių ir egzotiškų augalų, gaila tik tai, kad nesilankėme šios salos džiunglėse. Nors ir nepavyko šios salos pamatyti 100 %, manau kad kažkada dar sugrįšime ir sustosime tarpinėje stotelėje kaip darėme ir dabar.
Nenustokite svajoti ir keliauti po neatpažintas vietoves, nes visur galima rasti, tai kas jūsų širdžiai miela.
