Pai miestelis Tailando šiaurėje - keliautojų meka

Būdami Chiang Mai nepraleiskite progos aplankyti Pai miestelį. Dauguma žmonių į jį vyktų su nakvyne, mes rizikavome ir nusprendėmė, tai įgyvendinti per vieną dieną. Šis kelias įdomus tuo, kad turi 762 posūkius.

Išvažiavome anksti ryte ir iki jo važiavome keturias valandas motoroleriu per kalnus ir vingiuotus takelius. Tai sudarė apie 129 km (į vieną pusę). Buvome naivūs ir apsirengėme vasariniais rūbais, kadangi lauke buvo labai karšta. Tačiau kylant į kalnus vis prasilengdavome su kitais vairuotojais, kurie buvo su striukėmis, kelnėmis ir net pirštinėmis. Tai supratome tik pakilę į patį viršų. Buvo taip šalta, kad net kalenom dantimis ir teko trumpam sustoti. Nusileidus nuo kalnų vėl pasidarė šilta.

Tik atvykus į Pai, mus pasitiko kareiviai. Buvome paklausti, iš kur vykstame, o pasakius, jog iš Chiang Mai jie mus praleido. Viskas vyko greičiau nei tikėtasi. Matyt, suprato, kad ilgai neužsibūsime, nes neturėjome jokių kitų daiktų (tokia patikra vyko covid-19 pandemijos laikotarpiu).

Vietos, kurias galima aplankyti

Pakeliui sustojome prie Ta Pai Memorial Bridge. Tai Pai memorialinis tiltas arba Thai Pai Antrojo pasaulinio karo memorialinis tiltas, kuris vertas turistų dėmesio. Iš pažiūros, niekuo neišsiskiriantis tiltas, kuris nepatrauktų jūsų dėmesio, bet tik tol, kol nesužinote jo istorijos.

Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos kariuomenė norėjo kelio, kuris vestų iš Chiang Mai miesto į Mae Hong Soną, tam kad galėtų užpulti Burmą, kuri tuo metu buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Norint nutiesti šį kelią, 1941 m. per Pai upę buvo pastatytas tiltas, naudojant dramblių ir kaimo gyventojų jėgą. Kadangi drambliai tempė rąstus iš džiunglių, o kaimo gyventojai buvo nemokama darbo jėga..

Po karo Japonijos kareiviai išvykdami sudegino tiltą. Tačiau Pai gyventojams jis buvo labai svarbus, nes tai buvo vienintelis kelias per upę. Dėl šios priežasties jis buvo atstatytas.

Nors tai nebe originali vieta su medine konstrukcija, vis tiek tai istorinis paminklas, kuris yra lankomas ir šiomis dienomis.

Chedi Phra That Mae Yen. Budos statula. Kai atvykome ten nebuvo nė vieno žmogaus, buvome visiškai vieni. Ir buvo be galo tylu, nes nebuvo vėjo. Todėl galėjome girdėti savo kvėpavimą.:))

Tuo metu buvo tvarkomi laiptai link statulos. Vyko restauracija, todėl aplinka atrodė šiek tiek apleista. Tačiau užlipus laiptais, atsivėrė neregėto grožio panorama su kalnais. Žadą atimantis vaizdas. Įdomu tai, kad atvykus į Pai, ši statula matosi iš daugelio miesto kampų. Kadangi ji yra aukštai ir jos foną dengia tik žaliuojantys kalnai. Dėl šio kontrasto žmonės iš įvairių pasaulio vietų vyksta jo pamatyti.

Kho Kuu So Bamboo Bridge – keliavome iki jo, bet važiuojant pamatėme, kad tuo metu ryžių laukų nebuvo, todėl nebuvo verta aplankyti.:(

Pam Bok Waterfall (krioklys). Dėl karantino jis buvo uždarytas, bet nusižengėme ir vis tiek nuėjome pasižiūrėti. Ups.. Krioklys yra įspudingoje vietoje, nes išteka nuo uolos krašto.

Kai būna daugiau vandens žmonės jame ir išsimaudo.

Pai miestelis įdomus tuo, kad yra daug kavinių, kurios išsiskiria įvairiomis statulomis, piešiniais ar dekoracijomis. Prieš vykstant, žinojome, kad bus keletas tokių vietų, bet nesitikėjome, kad jų bus tiek daug. Prie visų norisi sustoti ir nusifotografuoti.

Viena iš tokių vietų buvo I Love You Pai cafe. Joje galima ne tik pavalgyti ir atsigaivinti šaltais gėrimais, bet ir pasigrožėti įspūdingu vaizdu į kalnus.

Vietos, kurias taip pat galite aplankyti: Love Strawberry Pai, Coffee in love, Armina.

Paviešėję ten turėjome grįžti namo. Vėl kelias valandas važiavome kalnais. Net Matėme gyvatę, gulinčią ant kelio. Tai buvo pirmasis mūsų susitikimas. Džiaugiausi, kad tai įvyko būtent tada, kai važiavome, o ne ėjome 🙂

Visa patirtis Pai miestelyje man patiko. Visgi tai kitoks Tailandas, kuriame nėra balto smėlio ir paplūdimių. Vyrauja ramybė, mažiau triukšmo. Todėl kiekvienam linkėčiau šią šalį patyrinėti labiau ir pamatyti iš skirtingų pusių.